munia

daiktavardis
  1. Senovinis žodis, reiškiantis mažą paukštelį arba žvirblį. daiktavardis
    Vaikai stebėjo, kaip munia lesa trupinius ant palangės.
    Senelis pasakojo apie laikus, kai munia buvo dažnas svečias sode.
  2. Liaudies kalboje kartais vartojamas kaip mažybinis žodis, reiškiantis mažą, mielą gyvūnėlį. daiktavardis
    Močiutė vadino savo katiną munia dėl jo mažo ūgio ir mielumo.
    Kai kurie žmonės savo šunis vadina munia, norėdami pabrėžti jų mielumą.