kvailutis

daiktavardis
  1. Mažybinė forma iš žodžio 'kvailys', reiškianti žmogų, kuris elgiasi kvailai arba naiviai. daiktavardis
    Jis yra tikras kvailutis, kai kalbama apie sudėtingas matematikos užduotis.
    Nereikia būti kvailučiu ir tikėti viskuo, ką girdi.