klinkimas

daiktavardis
  1. Veiksmas, kai kažkas garsiai ir dažnai kartojasi, dažniausiai susijęs su garsiniu pasikartojimu ar šnabždesiu, dažnai siekiant atkreipti dėmesį arba išreikšti nepasitenkinimą. daiktavardis
    Jo klinkimas visada erzino kitus kambario gyventojus.
    Vaikai nuolat klinko į duris, norėdami įspėti suaugusiuosius.
  2. Garsinis veiksmas, kai kažkas trankosi ar daužosi, dažnai susijęs su fiziniu smūgiu ar kontaktu su paviršiumi. daiktavardis
    Naktį girdėjau stiprų klinkimą iš kaimynų buto.
    Medis pradėjo klinkti nuo vėjo stiprumo.