improvisieren

veiksmažodis
  1. Veiksmas, kai atliekama kūrybinė veikla ar atliekama užduotis be išankstinio pasiruošimo, dažnai spontaniškai, remiantis turimais ištekliais ar situacijos reikalavimais. veiksmažodis
    Jis sugebėjo improvizuoti scenoje ir sukurti įspūdingą pasirodymą.
    Muzikantas dažnai improvizuoja savo koncertuose, nesiklausydamas iš anksto paruoštų partitūrų.
  2. Kūrybinis procesas, kai kuriamas ar kuriama kažkas naujo ir originalaus spontaniškai, be išankstinio planavimo. veiksmažodis
    Šiame projekte jis dažnai improvizuoja, siekdamas suteikti darbui unikalumo.
    Teatro aktorius improvizuoja savo vaidmenį, reaguodamas į scenos situacijas.