blosoma

daiktavardis
  1. Žmogaus ar gyvūno burnos dalis, kurioje yra liežuvis ir dantenos, dažnai naudojama apibūdinti burnos sritį arba kalbant apie burnos būklę. daiktavardis
    Jis jautė skausmą savo blosomoje po ilgo kramtymo.
    Gydytojas patarė valyti blosomą, kad išvengtų uždegimo.
  2. Kalbos ar žodžių vartojimo sritis, dažnai naudojama metaforiškai, reiškiant žmogaus žodinius išgyvenimus ar kalbos išraišką. metaforiškas daiktavardis
    Jos blosoma buvo kupina emocijų ir jausmų.
    Rašytojas naudojo blosomą kaip savo kūrybos išraiškos priemonę.