apposition

daiktavardis
  1. Gramatikos terminas, reiškiantis dviejų daiktavardžių ar daiktavardžių grupių sujungimą, kur vienas iš jų paaiškina arba apibrėžia kitą. daiktavardis
    Žodis 'miestas' sakinyje 'Vilnius, Lietuvos miestas, yra gražus' yra appozicija.
    Appozicija padeda tiksliau apibrėžti kalbamąjį objektą, pvz., 'mano draugas Jonas'.